Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teatras>Antikinis teatras
   
   
   
naudingas +1 / nenaudingas -1

Antikinis teatras

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Įvadas. Teatro struktūra ir vaidinimų organizavimas. Dramų rūšys. Tragedija. Satyrinė drama. Komedija. Mimai. Pantomima. Dionisijos. Garsieji senovės graikų ir romėnų dramaturgai. Aischilas. Sofoklis. Euripidas. Aristofanas. Plautas. Terencijus. Išvados.

Ištrauka

Teatras - (iš pr . théâtre ; lot . theatrum ; gr . théatron vieta, skirta parodymui) meninės išraiškos priemonė, išorinio ir vidinio pasaulio įvykių atvaizdavimas scenoje, dalyvaujant artistams (aktoriams) bei publikai . Teatro ištakos atsirado senovės Graikijoje. Jis atsirado iš religinių apeigų. Kasmet žmonės šokdavo ir dainuodavo pagerbdami Dionisą, vyno ir vaisingumo dievą. Atėnuose per tas šventes, kurios vadinosi Dionisijomis, būdavo varžomasi dėl geriausios dainos. Teatrai, vaidinimai vyko tris kartus per metus pietiniame Akropolio šlaite. Dainuodavo vyrų būrys - choras. 534 metais pr. Kr. varžybas laimėjo Dioniso kulto šventikas Tespidas, sugalvojęs puikią naujovę. Jis įtraukė aktorių, kuris pasikeisdavo replikomis su choro vadovu. Tai buvo pirmasis teatro istorijoje aktorius ir pirmasis sukurtas dialogas. Kiekvieną Dionisijų dieną žmonės būriais plūdo pasižiūrėti choro vaidinimų. Graikai sukūrė tris dramos rūšis: tragediją, kalbančią apie kilnius dalykus - garbę ir narsą; satyrą, kurioje šiurkščiai juokiamasi ir šaipomasi; ir komediją, kupiną klounados ir farso. Senovės Graikijoje vaidinimų metu vaidindavo tik vyrai. Jie atlikdavo net ir moterų roles. Aktoriaus kaukė parodydavo personažo amžių, lytį ir jausmus. Graikai eidavo į teatrą pasiklausyti minčių apie visuomenę ir jos prieštaravimus, o romėnai imperijos klestėjimo laikais dažniausiai lankydavosi teatre iš neturėjimo ką veikti. Daugelis romėnų niekur nedirbo, nors gaudavo nemenkas pašalpas. Jie geidė pramogų, padėdavusių užmiršti sunkų gyvenimą, - dramos, komedijos ir mimų. Vaidinimai darėsi vis išradingesni. Per spektaklį "Gaisras" scenoje sudegintas tikras namas su viskuo, kas jame buvo: aktoriai traukė iš liepsnų ką galėjo. Kai personažas turėdavo mirti, jį vaidinusį aktorių pakeisdavo tikras nusikaltėlis, kurį nudobdavo scenoje. Dauguma teatrų buvo milžiniški, talpinantys apie 20 tūkstančių žiūrovų. Laikui bėgant religinė dramos kilmė buvo pamiršta. Nebeliko nei altoriaus, nei choro. Dėmesio centre atsidūrė scena. Ją dengė stogas, o gilumoje esanti siena vaizduodavo įmantrius pastatus su durimis, pro kurias pasirodydavo aktoriai. Pirmykštėse dramose daugiausia veikia dievai, o ne žmogus. Tik vėliau imta kelti žmogų į aukštumas, mąstyti, kas yra tas individas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2011-03-28
DalykasTeatro referatas
KategorijaTeatras
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai6
Dydis1.06 MB
AutoriusSaulius
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2010 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasS. Visockaitė
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
FakultetasKultūros ir meno edukologijos institutas
Failo pavadinimasMicrosoft Word antikinis teatras [speros.lt].doc
 

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas / 1 Klasė/kursas
  • S. Visockaitė
  • 2010 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą