Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teatras>Merce Cunninghamas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Merce Cunninghamas

  
 
 
12345678
Aprašymas

Įvadas. Merce Cunninghamas (Mersi Kuningamas): biografija ir kūryba. Išvados.

Ištrauka

Moderniojo šokio pasaulyje brendo nauja revoliucija. 6-ajame dešimtmetyje daugelis choreografų ėmė tyrinėti šokio prigimtį. Nors ankstesni moderniojo šokio atlikėjai sukūrė naujų šokio technikų ir temų, dažniausiai jie laikėsi formalių baleto vertybių. Buvo manoma, kad choreografijoje būtini aiškiai apibrėžti principai, kurie būtų choreografinio meistriškumo rodiklis. Muzika ir scenografija besąlygiškai tarnavo choreografo užmojams. Manyta, jog šokėjai privalo turėti specialios šokio technikos įgūdžius. Choreografas atlikdavo tapytojo vaidmenį, kuris parinkdavo žiūrovui reginius ir sutelkdavo dėmesį į tam tikrus atlikėjus ar skirtingas scenos vietas. Visas scenos vaizdas buvo lyginamas su įrėminta judančia tapyba.
Šią teoriją sugriovė Merce‘o Cunninghamo, Paulo Tayloro ir kitų choreografų darbai. Atsisakius reikalavimo, kad šokis turi pasakoti istoriją arba perteikti emocijas, buvo žengtas lemtingas žingsnis moderniojo šokio revoliucijos link. Nors tai nebuvo labai radikalus požiūris, tačiau atsisakę siužeto choreografai galėjo eksperimentuoti su šokio forma. Prasidėjo plėtros periodas. Nebeliko vienintelės vyraujančios baleto koncepcijos. Kiekvienas choreografas turėjo savų idėjų, savų sekėjų ir kritikų. Kiekvienas sava vizija praturtino vis besikeičiantį šokio pasaulį.

Merce Cunninghamas (1919- 2009) legendinis amerikiečių choreografas ir šiuolaikinio šokio reformatorius. Gimė Vašingtone, baigė Cornisho šokio ir teatro mokyklą (dabar Cornisho menų kolegija). Nuo 1939 iki 1945 metų šoko pas Martha Graham (jis atliko pamokslininko vaidmenį Apalačų pavasaryje). Choreografiją pradėjo kurti 5-ojo dešimtmečio pradžioje. 1953 m. įkurta Merco Cunninghamo šokio trupė. Bendradarbiaudamas su kompozitoriumi avangardistu Johnu Cage‘u, padėjo jam įgyvendinti savo idėjas.


Cunninghamo darbuose choreografija, scenografija ir muzika buvo traktuojamos kaip savarankiškos dalys: nors muzika skambėjo tuo pačiu metu, kai buvo šokama, o scenografija užėmė tą pačią erdvę, nė vienas iš šių kūrinio elementų nebuvo susijęs šokiu.
Cunninghamas išlaisvino choreografiją nuo tradicinių geros kompozijos principų, nuo minties, kad kiekvienam šokiui būtina aiškiai nustatyta pradžia, vidurys ir pabaiga. Jo įsitikinimas, kad "bet kas gali sekti po bet ko", tinka ir didlės apimties vienetams, tokiems kaip šokio dalys, ir mažesniems, pavyzdžiui judesio frazėms. Kitaip nei tradiciniuose baletuose ir moderniuosiuose šokiuose, Cunninghamo choreografijoje nebuvo loginio artėjimo prie kulminacijos. Be to, jis neteikė didesnės svarbos vienai kuriai nors šokio daliai: jo kūriniuose nebuvo tokių iš anksto laukiamų epizodų, kaip pavyzdžiui balete Gulbių ežeras. Nejudėjimas jo šokiuose – sąmoningas pasirinkimas, o ne judesių stygius. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-04-01
DalykasTeatro namų darbas
KategorijaTeatras
TipasNamų darbai
Apimtis6 puslapiai 
Literatūros šaltiniai3
Dydis11.28 KB
Autoriusdorota
Viso autoriaus darbų9 darbai
Metai2010 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasKraptavičius
Švietimo institucijaLietuvos muzikos ir teatro akademija
FakultetasTeatro ir kino fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word cuninghamas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Namų darbai
  • 6 puslapiai 
  • Lietuvos muzikos ir teatro akademija / 3 Klasė/kursas
  • Kraptavičius
  • 2010 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą