Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teatras>Juozas Miltinis — aktorius
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Juozas Miltinis — aktorius

  
 
 
1234567891011
Aprašymas

Įvadas. Pradžia. Šiaulių dramos teatras. Metai Paryžiuje. Vaidmenys Lietuvos kino studijoje. Aktorius apie aktorių. Išvados.

Ištrauka

Juozo Miltinio vardas abgaubtas neblėstančios šlovės. Jis tikra mįslė tiems, kurie rašo ir rašys apie mūsų lietuvių teatrą, jo istrijos vingius ir meistrus. J. Miltinis kūrė gan neplankiomis sąlygomis, tačiau būdamas didelio talento ir skvarbios minties, jis sugebėjo išsakyti visa, kas suiskaupdavo jo sieloje.
Menininkų būna įvairių. J. Miltinis buvo iš tų menininkų, kuris kurė ne vien vedamas intuicijos ir lakios fantazijos, jam reikejo dar ir kitų ramsčių – gausaus pažinimo, filosofinių idėjų, įdėmaus žvilgsnio po pasaulio kultūras. Daugelis jį apibūdina kaip intelektualųjį menininką, retokai sutinkamą eruditą stebinusi amžininkus savo pasaulėjauta ir teatrine kalba. J. Miltinio teatras yra savitas ir reikšmingas lietuvos kultūros reiškinys. Šio meninkiko kuryba kėlė didelį teatralų ir visuomenės susidomėjimą. Jo kuryba kėlė daug diskusijų ir buvo vertinama labai nevienodai. Panevėžio teatras - tai pirmasisi teatras Lituvoje sulaukęs tokio susidomejimo. Tuo met ir imta kalbėti apie lietuvius, kaip apie itin mylinčius teatrą žmones. Tai, kad Lituvos teatrinė kultūra yra savita, originali, neabejotinai didelis J. Miltinio nuopelnas. Jis ne tik kūrė Lietuvos profesionalaus teatro tradicijas, bet ir ugdė imlų, jautų žiūrovą. J. Miltinio atskleisdavo žmogui jo egzistencines problemas, žadino žmonių "dvasingumo ilgesį", skatino mąstyti, suvokti, kokia sudėtinga yra žmogaus problema.
"Mane domino – kur yra tikrosios vaidybos esmė, koks yra žmogiškumo kompleksas sceninėje meninėje išraiškoje, kodėl aktorius liaujasi buvęs žmogumi "sau" ir transformuojasi į kitą žmogų, kiek tikrumo turi būti tame naujame žmoguje – psichologiškai, fiziologiškai, sociologiškai ir t. t."
J. Miltinis buvo žmogus, kuris nuolat domėjosi, stebėjo, ieškojo naujovių. Todel nenuostabu, kad šis žmogus buvo ne tik talentingas režisierius, bet ir poliglotas, filosofas, pedagogas, dailininkas, Paryžiaus žmogus ir žinoma aktorius. Su šia profesija J. Miltinis ir pradėjo savo kelia su teatru.
"Pats Miltinis neturėji kitų dievų – tik teatrą. J. Miltinis, be teatro, neturi kito laiko. Jis rado savo vietą ir ilgam sustojo."

Juozas Miltinis pasaulį išvydo 1907 metų rugsėjo 3 dieną Akmenės geležinkelio stoties sargo namelyje. Apie berniuko gabumus dar niekas nežinojo, bet visi aplinkiniai galėjo pasakyti, kad Miltinių šeimoje pinigų labai trūko. Ir genialūs žmonės miršta iš bado, o pinigingi - pavalgo. Juozukas buvo trečias vaikas. Paskui atsirado dar šeši. Naujo vaiko atėjimą į pasaulį juto kiekvienas šeimos nays: jis negalėjo gyventi, nepažeisdamas kito interesų. Tačiau iš pradžių naujas žmogus dar nežino pinigų vertės ir duonos kainos. Kol kas prieš jį veriasi pasaulis - didelis, pilnas paslapčių ir gąsdinantis.
"Konfliktą pajutau savy pačioj vaikystej... Buvau labai neturtingų tėvų vaikas, mane supo skurdi buities monotonija, ir kartu aš mačiau pasaulio sudėtingumą. Galbūt tas atsitiktinumas, ta situacija ir padarė mane menininku, - per suistikimą su ritmu ir vaizdu."
Netrukus prasidėjus karui, tėva paiimė į kariuomėnę. Motina liko su penliais vaikais. Nepaisant skudo namuose motina nusprendė leisti Juozuką toliau leisti mokytis.
1922 – 1925 metais mokėsi Viekšnių progimanazėje. Jau tada ryškiai skleidėsi jaunojo Juozuko aktoriaus talentas. Tuo met 3 – 4 jau buvo suvaidinti pirmieji vaidmenys, pastatyti pirmieji spektakliai. Jau tada apie jį žmonė kalbėjo, kaip apie "stebuklingą vaiką". "Kartais Miltinis Juozas vaidindavo pats vienas. Kaimo vakarėliuose staiga jis, apsirengęs išverstais kailiniais, it koks vilktakis, pasirodydavo tarp žmonių – gąsdindamas, stebindamas ir linksmindamas."
1926 metų rudenį Juozas Miltiis išvažiuoja į Kauną, mokytis Tėvų Jėzuitų gimnazijoje. Jam tuoj suesi devyniolika. Tiek metų sulaukę, kiti jua baigia vidurinį mokslą. Laiko prarasta, bet dabar apie tai nebėra ko sukti galvos. J. Miltinis pasimokęs viena trimestą (apie keturis mėnesius), išvarimas iš jėzuitų gimnazijos, tačiau išvarymas iš gimnazijos baigėsi atradimu.
"Iš jėzuitų gimnazijos išėjau kaip laukinukas. O Kaune pamačiau margą kultūros centrą. Mečiaui į meną (...)
Nežinau kuo mane traukė teatras – ir neapvylė"
1928 metais pradeda mokytis Vaidybos mokykloje, Kaune. "Studijoje jis iš visų išsiskyrė, - buvo užsidaręs, tylus. Skyrėsi jo požiūris į teatrą, buvo labai nusitatęs prieš teatro rutiną, prieš vadinamąjį "balso pastatymą". Savo priešiško nusitatymo, pažiurų neslėpdavo."
"Mokydamasis Kaune, susidūriau su tam tikrais kontrastasi. Mokykloje buvau mokomas vienaip, o paskui į pirmus G. Pabsto filmus, kuriuose vaidino M. Reinharto teatro aktoriai. Tai man atskleidė netikėtą aktorių vaidybos gilumą, pačią jos esmę. Aš nustebau: "Kodėl mus moko paviršutiniško "vaizdavimo", dirbtinumo?..pradėjau nerimauti, man pasidarė baisu taip vaidinti." ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-09-29
DalykasTeatro referatas
KategorijaTeatras
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai9
Dydis77.69 KB
AutoriusLaura
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2007 m
Klasė/kursas10
Mokytojas/DėstytojasNamavičiūtė
Švietimo institucijaPanevėžio Juozo Miltinio vidurinė mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word Juozas Miltinis aktorius [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • Panevėžio Juozo Miltinio vidurinė mokykla / 10 Klasė/kursas
  • Namavičiūtė
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą