Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teatras>Dramaturgija
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Dramaturgija

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Įvadas. Tarpukario operos ir baletai. Lietuvos teatro istorijos fragmentai. Mikas Petrauskas. Juozas Naujalis. Lietuvos baleto apžvalga. Išvados.

Ištrauka

Ketvirtajame dešimtmetyje kurtos operos ir baletai gerokai atsiliko nuo europinių madų ir tendencijų. Jie orientavosi labiau į romantinę praeitį nei į dabartį, o dažnam kūriniui trūko profesinio išmanymo. Tačiau muzikinio teatro pradžia neblogai atspindi to laikotarpio visuomenės skonius ir pažiūras. Kita vertus, tuomet užgimusios nacionalinės tradicijos aktyviai plėtotos vėlesniais dešimtmečiais - Lietuvoje ir emigracijoje (JAV). Teatro menas gyvas tik jo tiesioginio vyksmo metu. Todėl kiekviena jo praeitį primenanti programa, informacinis leidinys, nuotrauka, dokumentas, scenarijus, kostiumas, muzikos instrumentas yra didelis visos Lietuvos turtas.

1920 m. pabaigoje Kaune pastatyta "Traviata", tačiau nacionalinių operų, išskyrus 1906 m. mėgėjiškai pastatytą Miko Petrausko "Birutę", dar ilgai nebuvo. Tik 1932 m. Jurgis Karnavičius parašė operą "Gražina" pagal Adomo Mickevičiaus poemą, kurią galima laikyti nacionalinės profesionaliosios operos pradžia. Tai buvo oficiozinis veikalas, skirtas 15-osioms Nepriklausomybės metinėms, tęsiantis XIX a. rusų romantinės operos tradiciją ir atitikęs tuometines tautines aspiracijas. Kiek anksčiau panašios orientacijos operą "Vaidilutė" sukūrė jaunas kompozitorius Vytautas Bacevičius (1905-1970), tačiau dėl lietuvių ir lenkų konfliktą gvildenusio siužeto opera nebuvo pastatyta ir neišliko.
1936 m. Karnavičius sukūrė antrąją operą - "Radvila Perkūnas", kuri buvo vertinta net geriau už "Gražiną", bet rodyta trumpai ir daugiau nestatyta. Tais pačiais metais alegorinio siužeto operą "Trys talismanai" parašė Antanas Račiūnas. Dėl labai paprastos muzikinės kalbos ir nesudėtingo turinio veikalas kurį laiką buvo populiarus. Po Miko Petrausko mirties 1937 m. nuspręsta redaguoti ir pastatyti antrąją jo operą "Eglė žalčių karalienė" (1910-1924), kuri dėl įvairių problemų nerodyta kompozitoriui gyvam esant. Ketinimų sukurti operą turėjo ir kiti kompozitoriai - Juozas Gruodis, Juozas Tallat-Kelpša ir Stasys Šimkus, tačiau šie lūkesčiai neišsipildė.
1933 m. Kaune pastatyti iškart trys lietuviški baletai. Juozas Gruodis parašė "Jūratę ir Kastytį" pagal Maironio poemą, Balys Dvarionas (1904-1972) - "Piršlybas", sceninį žanrinį vaizdelį, 1935 m. rodytą lietuvių baleto gastrolėse Londone ir Monte Karle, o Vytautas Bacevičius - baletą "Šokio sukūryje", sukurtą stiprioje Gruodžio ir naujausios europinės muzikos įtakoje. Nacionalinio baleto evoliucija skyrėsi nuo operos: baletui nebuvo priskirtos ritualinės ceremoninės valstybinių švenčių funkcijos, todėl veikalai nebuvo taip paveikti oficialiosios ideologijos. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-01-25
DalykasTeatro referatas
KategorijaTeatras
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis197.66 KB
Autoriuslaima
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas3
Failo pavadinimasMicrosoft Word dramatrugija [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • 3 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą