Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teatras>Eglė Špokaitė balete
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Eglė Špokaitė balete

  
 
 
123456
Aprašymas

Baletas. Pagrindiniai choreografijos elementai. Baleto meno istorija. Rūmų baleto užuomazgos. Baletas Lietuvoje. Eglė Špokaitė.

Ištrauka

Baletas – (šokti) scenos meno rūšis, vaidinimas, kurio turinys išreiškiamas šokiais bei plastiniais judesiais, pantomima ir muzika (be žodžių). Šiomis jungtinio meno priemonėmis pagal libreto ir muzikos reikalavimus baleto aktoriai – šokėjai sukuria vaizdus, charakterius ir paveikslus, vysto draminę veiksmo eigą panašiai, kaip dramoje ar operoje.

Pagrindinės baleto sudėtinės dalys yra muzika. Skirtingai nuo operos, baleto muzikos nevaržo literatūrinis tekstas, siužetas perteikiamas labiau apibendrintai. Todėl kompozitoriai balete, panašiai kaip instrumentiniuose koncertiniuose žanruose, gali kurti išplėtotas muzikines formas, remdamiesi beveik išimtinai muzikos dėsningumais.

Pagrindiniai choreografijos elementai – šokis ir pantomima. Šokiu sukuriamos apibendrintos veikėjų charakteristikos, reiškiami jų jausmai. Šokis balete yra tas pats, kas operoje kantileninis dainavimas. Pantomima – išraiškingais kūno judesiais, gestais – betarpiškai atkuriama sceninio veiksmo eiga. Tuo pantomima primena operos rečitatyvą.

Baleto žanre, kaip ir operoje, galima išskirti du pagrindinius struktūrinius tipus: numerių baletą ir ištisinio vyksmo baletą. Senesnis ir labiau paplitęs yra numerių baletas, susidedantis iš atskirų uždaros struktūros epizodų. Šiame baleto tipe buvo ištobulinti pagrindiniai muzikiniai – choreografiniai žanrai.

Solinis šokis, dažnai pasižymintis virtuoziškumu, vadinamas variacija. Muzikiniu požiūriu variacijos – savarankiškos tematikos, nedidelės apimties kūriniai.
Baleto ansambliniai numeriai vadinami ne itališkais, bet prancūziškais terminais: pas de deux (dviejų šokis), pas de trois (trijų šokis) ir pan. Ypač reikšmingas yra choreografinis duetas, kuriuo išreiškiami pagrindinių baleto herojų lyriniai išgyvenimai.

Solistų arba kordebaleto atliekama šokių seka, kurios metu veiksmas nevystomas, vadinama divertismentu. Tai didesnės ar mažesnės apimties muzikinė – choreografinė siuita.
Choreografiniai epizodai, skirti veiksmui plėtoti, vadinami pas d‘action. Paprastai čia gausu pantomimos elementų. Pas d‘action ypač būdingi baleto veiksmų pabaigoms ir maždaug atitinka operų finalą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-05-26
DalykasTeatro referatas
KategorijaTeatras
TipasReferatai
Apimtis5 puslapiai 
Literatūros šaltiniai3
Dydis26.47 KB
AutoriusLina
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Egle Spokaite balete [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 5 puslapiai 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas / 2 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą